Tradicinių mero pusryčių kompanionais šiandien buvo Vilniaus universitetų rektoriai, lazerių ir informacinių technologijų specialistai, verslininkai bei Švietimo ir mokslo ir Ūkio ministerijų atstovai. Tarėmės kaip pagaliau pasiekti, kad mokslo ir technologijų parko projektas Vilniuje pagaliau būtų realiai įgyvendinamas. Gariūnų turgus ar Saulėtekio slėnis ? Tokia buvo mūsų pokalbio prie pusryčių tema, nors visi sutikome, kad toks klausimas pažangioje valstybėje net neturėtų būti keliamas.

    Kaip žinia, Savivaldybė skyrė lėšas projekto vystymui, jį paremti norėtų verslininkai, o darbai nepradedami todėl, kad apskrities viršininko administracija delsia tvirtinti detaliuosius planus, nes reikia keisti teritorijos statusą – vietoj gyvenamųjų namų paskirties turi atsirasti visuomenės reikmėms skirta. Trumpiau sakant, norėtume, kad šiam projektui numatyta teritorija būtų skirta visuomeninės paskirties pastatams, o ne gyvenamiesiems namams. Bet pasirodo, kad tai ne anaiptol ne prioritetinis valstybės reikalas.

    Kuriamos įvairios programos, kurios esą turėtų skatinti technologinę pažangą, rėžiamos energingos kalbos apie mokslo svarbą ir reiškiamas gailus rūpestis dėl protų nutekėjimo. Bet kam kurti naujas programas, jei turime paruoštas, bet neįgyvendintas.

   „Saulėtekio slėnio“ projektas net Pasaulio banko studijoje buvo įvertintas kaip perspektyvus ir net pavyzdinis, bet jeigu per artimiausius kelis mėnesius nepajudės realūs darbai, jis ir gali likti tik projektu. Verslininkai rėmėjai negali laukti be galo. daugiau kaip treji metai praėjo nuo to laiko, kai buvo priimtas sprendimas dėl „Saulėtėkio slėnio“, o dar tebesame parašų medžiojimo stadijoje.

    Todėl siūliau universitetų rektoriams organizuoti studentų tylos akcijas Apskrities viršininko administracijoje ir kitose valstybės įstaigose, kur studentai galėtų pasikeisdami laukti prie kabinetų, kuriuose yra žmonės turintys pasirašyti reikiamus dokumentus.

    Profesorius J. Lazutka sakė, kad daug jaunų mokslininkų užsienyje dirba ne dėl didesnio atlyginimo, o todėl, kad Lietuvoje nėra sąlygų jiems dirbti. „Saulėtekio slėnio“ projektas turėtų būti pirmasis ir svarbus žingsnis šia kryptimi, bet kažkodėl lemiamus sprendimus turintys priimti vis dar žygiuoja Gariūnų linkme.