2006 - 05 - 29

Politikų karjeros Lietuvoje ir Vokietijoje

2006 - 05 - 29, Pirmadienis
Šiomis dienomis Vilniuje lankosi Erfurto meras Manfredas O. Ruge. Gal tai ir būtų neišskirtinis įvykis, tačiau, visų pirma, mūsų miestus jau 34 metus sieja tikrai draugiški, o ne formalūs ryšiai. Su Erfurto meru puikiai bendravome nesenos kelionės į Vokietiją su premjeru Algirdu Brazausku metu, o šįkart M. O. Ruge atvyko į Vilnių atsisveikinti, nes po keliolikos metų traukiasi iš mero posto.
          Tačiau parašyti noriu ne tik apie Erfurto ir Vilniaus draugystę, o apie tai, kaip skirtingai į politikų sprendimus ir veiksmus žiūrima Vokietijoje ir Lietuvoje. Štai M. O. Ruge išeina dirbti į jo vadovavimo miestui metu įsteigtą ir Erfurto savivaldybei priklausančią įmonę, nors Lietuvoje toks karjeros posūkis būtų laikomas skandalingu ir net nusikalstamu. Mes su kolega stebėjomės, kaip įmanoma, kad politikas eitų vadovauti įmonei, kurios atsiradimas yra susijęs su jo politine veikla, nes  tai akivaizdus viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Tuo tarpu Vokietijoje tai atrodo normalu.
      Vokiečiai taip stipriai nesipiktino ir buvusio kanclerio Gerhardo Shroederio sprendimu dirbti Vokietijos ir Rusijos bendrai įsteigtoje bendrovėje, kuri ties dujotiekį, dėl kurio taip piktinosi  Baltijos šalys ir Lenkija. Vokietijoje tai sukėlė šiokią tokią nuostabą, bet po dviejų savaičių viskas nurimo, anot Erfurto mero, vokiečiams atrodo, kad G. Shroederis padarė Vokietijai naudingą ekonominį sprendimą, kita vertus, padarė jį tikrai nė vienas. Tokius strateginius sprendimus vienasmeniškai priimti net kancleris, todėl esą ir negalima tiesmukiškai teigti, jog G. Shroederis pasirašydamas sutartį su „Gazprom“, rūpinosi savo reikalais.
     Dar daugiau nustebino kolegų iš Vokietijos požiūris į politikų teises apksritai, nes anot jų, politikai yra lygiai tokie pats žmonės ir lygiai taip pat turi teisę rūpintis savo ateitimi, turėti savo planus ir svajones. Juk politiniai postai nėra visam gyvenimui, todėl aišku, kad žmonės turi pagalvoti, ką veiks toliau. Taigi tai, kas Lietuvoje būtų laikoma didžiausiu skandalu, pragmatiškiems vokiečiams atrodo visiškai priimtinu dalyku.