Vakar Vilniaus miesto taryba pritarė Vilniaus miesto savivaldybės prašymui skirti 6 mln.ltų mokslo ir technologijų parko projektui įgyvendinti. Toks sprendimas pagaliau realiai įtvirtina galimybes Vilniuje aktyviai kurti žinių ekonomiką. Kaip žinia, Lietuvos valdžios vyrai ir moterys, dažnai deklaruoja, kad mūsų valstybė turi tapti ar bent jau siekti tapti aukštų technologijų šalimi, bet realūs veiksmai apsiriboja tuo, kad valstybės strateginiu objektu paskelbiama Gariūnų turgavietė. Vilniaus mokslo ir technologijų parko kūrimas yra ryškus pavyzdys, kaip sunku pakeisti.

    Dar prieš ketverius metus, 2002 m., balandžio 29 dieną Vilniaus miesto savivaldybės ir asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ iniciatyva Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinei visuomenei pristatyta „Saulėtekio slėnio“ koncepcija. Atrodė, kad tai puikus ir valstybei labai naudingas, į jos ateitį nukreiptas projektas, tačiau netrukus „Saulėtekio slėniui“ numatyta teritorija buvo paskelbta valstybinės svarbos mišku. Universitetų teritorijoje esantys miškai paskelbti valstybiniais miškais, dėl to studentų miestelio plėtra tapo negalima ir kitose universitetų sklypo vietose. Neišsprendus žemės naudojimo klausimo, studentų miestelio Saulėtekyje plėtra, o drauge ir pažangus „Saulėtekio slėnio“ projektas užstrigo, buvo sustabdytos planuojamos investicijos į auditorijų, laboratorijų, mokslo ir technologijų parko, verslo inkubatoriaus statybą.

  Ketverius metus truko Savivaldybės, Apskrities administracijos ir Vyriausybės ginčai dėl to, kur vystyti ne turgavietę, o kur statyti aukštų technologijų parko pastatus. Vilniaus strateginiame plane įrašyta, kad žinių ekonomikos plėtra yra ne miesto įvaizdžio, o miesto vystymo ir plėtros esminis klausimas.

   Ir vakarykštis sprendimas duoda startą realiems darbams, bet Vilnius, net būdamas sostine ir investicijų traukos centru, vienas Lietuvos žinių ekonomikos ir naujų technologijų valstybe nepadarys.