2006 - 05 - 20

Didysis pavasarinis praregėjimas

2006 - 05 - 20, Šeštadienis
  Atsiprašau, kad šį šeštadienį rašysiu anaiptol ne savaitgaliui tinkama rimta ir skausminga tema, tačiau pastarųjų dienų įvykiai tiesiog neleidžia tylėti. Todėl siūlau jums tai, ką šiandien Liberalų ir centro sąjungos tarybos posėdyje Vilniuje sakiau savo kolegoms.
  Liberalų ir centro sąjunga bei aš asmeniškai  daugybę kartu reikalavome, kad būtų ištirtos Darbo partijos ir lyderio V.Uspaskicho  sąsajos su Europos Sąjungos skiriamų lėšų skirstymu. Mūsų, o ne teisėsaugos institucijų dėka  buvo atskleistas buvusio ūkio ministro viešų ir privačių  interesų konfliktas Maskvos istorijoje. Prisiminkime garsiąją “Jangilos” bei kitas tos pačios teisėsaugos neištirtas nesumokėtų mokesčių valstybei bylas. 

 Prokuratūrai ir kitoms teisėsaugos institucijos tokie tyrimai atrodė nereikalingi. Dabar ima aiškėti, kodėl. Tiksliau būtų pasakyti, kad ir anksčiau numanėme, kodėl įtarimai, jog Darbo partijos lyderis vykdo neteisėtus veiksmus, nesusilaukia teisėsaugininkų dėmesio.
Apie tai ką rašo šiandien laikraščiai ar rodo televizijos nėra jokia naujiena,  naujiena tik tai , kad teisėsaugos atskiri asmenys praregėjo. Tai, sakyčiau  didysis šio pavasario praregėjimas, nors jau esame nustebinti ne vienu aukšto pareigūno praregėjimu.
Tokie teisėsaugos veiksmai, kuriuos reikia, nors ir pavėluotai, bet pasveikinti, tapo įmanomi, tik tada, kai  Darbo partijos  lyderis neteko, nusikaltėlių terminais kalbant,  aukštų pareigūnų bei su jais susijusių teisėsaugininkų  ,,stogo‘‘.  

Tai tapo įmanoma, tik A.Paulauskui netekus Seimo pirmininko posto . 

   Darbo partija buvo labai artimai susijusi su buvusiu Seimo pirmininku Artūru Paulausku, o per jį užsitikrino ir teisėsaugos klanų paramą. Būtent todėl reikėjo laukti beveik trejus metus, kad 2003 m. pradėta byla dėl ES lėšų grobstymo būtų pradėta realiai tirti. Tačiau reikia neužmiršti, kad V.Uspaskichas dar iki 2004 metų sausio pabaigos buvo A.Paulausko frakcijos seime narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas. Reikia priminti, kad ir “Jangilos” mokesčių byla buvo baigta 2000 m., kai V.Uspaskichas, įrašytas Naujosios sąjungos sąraše, laimėjo Seimo nario mandatą.  

     Dabar staiga susigriebta atlikti kratas, apklausti dešimtis žmonių, kurie susiję su Darbo partijos veikla, nors dar prieš porą mėnesių tokie dalykai buvo neįsivaizduojami. Kadangi galimi Darbo partijos pažeidimai buvo nutylimi, nes tai buvo nenaudinga ne tik šiai partijai, bet ir tuometiniam Seimo pirmininkui A. Paulauskui. Kuris išradingai vengė bet kokių komentarų apie turtingą savo bendražygį, vos per mėnesį tapusį didžiausiu pavojumi Lietuvos valstybei.  Ir tik šiam praradus postą, staiga užsimota tirti tai, apie ką seniai turbūt žinojo ir Prokuratūra, ir kitos teisėsaugos institucijos. Beje, rašė ir žiniasklaida.

  Tai nėra teisingumas, kokio laukia Lietuvos žmonės, taip tik dar kartą patvirtinami spėjimai, kad dalis teisėsaugos asmenų kartu su buvusiu Seimo pirmininku A.Paulausku yra įstatymų suteiktomis teisėmis piktnaudžiaujanti grupė, kuri turimas galias naudoja politiniams bei savanaudiškiems tikslams. Už šių asmenų veiklos gali slypėti ir kitų šalių specialiųjų tarnybų vidaus grupių kova, kurios kovų laikas yra Lietuvos politikos scena. 

Neramina  ir kitas faktas, kad šiandien  kai kurie teisėsaugininkai labai pabrėžia Rusijos spec. tarnybų įtaką ir mini vieną gan gerai žinomą Lietuvoje pavardę –D. Buriak. Šiam asmeniui Lietuvos pilietybę išimties tvarka suteikė prezidentas Valdas Adamkus.

 Kyla klausimas, ar mes nesame  naujo A.Paulausko bei jam palankių teisėsaugos institucijų aukšto rango pareigūnų  ne pirmą kartą  rengiamo politinio šou  žiūrovai.

Reikia ryžtingo pasipriešinimo tokiems korumpuotų politikų bei teisėsaugos atstovų veiksmams . Vienintelis ginklas kurį mes turime – atvirumas bei drąsa. Atvirumas –tai kalbėti apie tai, ką dauguma nutyli. Drąsa - nebijoti galimų keršto veiksmų bei persekiojimo. Esame savo valstybės piliečiai, valstybės – ES narės, ir negalime leisti sau ,,bijoti‘‘. 

Turime reikalauti ne parodomojo, o teisėto teisingumo. Turi būtų pradėtas paties A. Paulausko veiklos tyrimas, o taip pat teisėsaugos pareigūnų vadovai privalo įvertinti savo pavaldinių, kurių dėka tik dabar imtasi ryžtingų žingsnių, veiksmus. Turi būti išsiaiškinta,  kokie politikai ir teisėsaugos pareigūnai ir kodėl dangstė galimus politikų ar su jais susijusių asmenų nusikaltimus.

Tikiuosi, bet nesu tikras ar sulauksiu, ryžtingų atsakingų valstybės vadovų veiksmų, ginant įstatymą bei teisingumą –ES valstybėje negali egzistuoti nusikalstama aukšto rango politikų bei atskirų teisėsaugos pareigūnų partija, kuri vykdo savo teisingumą.