Vakar iš Briuselio išgirdome tai, ką, pripažinkime, ir tikėjomės, nors nenorėjome išgirsti. Ir nereikėtų stipriai pergyventi. Lietuva yra Eurozonoje, nors mūsų piniginėse dar tebėra litai, bet jų kursas euro atžvilgiu stabilus. Jau turime galimybę eurais atsiskaityti net tik tarp įmonių, pirkti interneto parduotuvėse ir t.t., todėl dabartinę situaciją reikia vertinti blaiviai, siekiant  ne politinio triukšmo, o kraštui naudingų sprendimų.

  Pripažinkime, kad Lietuvai, kurios ekonomika auga sparčiai, didesnis nei nustato Mastrichto kriterijai, infliacijos lygis, tiesiog neišvengiamas. Lietuva nesuvaldė infliacijos ir todėl, kad ją daugiausia lėmė  valstybės reguliuojamos kainos ir sparčiai brangstančios pasaulyje dujos, nafta ir elektra, kam Lietuva įtakos negalėjo daryti.

  Lietuva gan ilgą laiką atitiko visus keliamus kriterijus, o tai, kad sprendimą lėmė tik porą mėnesių šimtosiomis dalimis aukštesnis nei leidžiamas, infliacijos lygis, rodo ne tik itin dogmatišką požiūrį, bet ir Eurozonos šalių nenorą įsileisti naujokus.

   Todėl aišku, kad toks Europos Komisijos sprendimas sukėlė nusivylimą, nes išeitų, jog galėjome stipriai ir nesistengti, galėjome skolintis, spręsti socialines problemas ir pan. Ir tuomet gal EK būtų atkreipus dėmesį į finansines problemas, ir puolusi gelbėti Lietuvos.

   Tačiau  EK sprendimas neturėtų būti ženklu, jog dabar kai mūsų pastangos nebuvo tinkamai įvertintos, galime atsipalaiduoti ir nebekreipti dėmesio į nustatytus kriterijus. Turime stengtis ne dėl EK, o dėl mūsų pačių ateities.

    Kaltindami vieni kitus, nieko nepasieksime, nes atsakomybę turi prisiimti ir Vyriausybė, ir Seimo frakcijos, kurios nesutarė ir  nepriėmė dujų reguliavimo įstatymo,  pataikaudamos vietos ar užsienio kompanijoms, neprieštaravo elektros ir dujų kainų didinimui. Todėl atsakomybė tenka visiems už populistinę ,,vienos dienos laikraščių antraščių politiką‘‘. Gal ir galima buvo įstatymais ar  administracinėmis priemonėmis riboti infliaciją, t.y. būti ,,gudriais‘‘, bet ar tai būtų galima vadinti  sąžininga Lietuvos politika, ar tai būtų turėję rimtų pasekmių vėliau.

   Galima manyti, kad Lietuva itin priekabiai vertinama ir dėl jos skirtingo nuo didžiųjų valstybių požiūrio į Rusiją ar JAV politikos palaikymo, todėl mes patys turime apsispręsti, ar norėdami įtikti EK, turėtume būti besąlygiškai paklusnūs, ar turėtume bandyti keisti kai kurias dogmatiškas ES nuostatas.