2006 - 04 -

Susitikimai Šiauliuose

2006 - 04 - 20, Ketvirtadienis

Vakar porą valandų buvau Šiauliuose, kur susitikau su partijos kolegomis, vietos žurnalistai ir žmonėmis. Buvo labai įdomu, nes supratau, kad šiauliečiams politinės intrigos ir skandalai rūpi mažiau nei praktiški jų ir valstybės gyvenimo klausimai. Nemažai buvo kalbėta apie asmens atsakomybę už savo gyvenimą, apie Lietuvoje šiuo metu žalingą socialinės rūpybos sistemą, kai dėl užtikrintų pašalpų nekuriamos šeimos, nemėginama susirasti geresnio darbo ir t.t. Žmonėms rūpi ir tai, kas laukia Lietuvos, kurioje tokia didelė emigracija, nemažas mirtingumas ir tiek daug savižudybių, taigi rimti būties klausimai. Buvo daug jaunų žmonių, kurie klausinėjo kaip vertiname švietimo kokybę Lietuvoje, ir ką būtų galima padaryti, kad būtų geriau. Kitaip tariant, šiauliečiams – spėju, jog ir kitų Lietuvos miestų žmonėms taip pat – Vilniaus Gedimino prospekto ir Daukanto aikštės konfliktai ar problemos tėra pramoga ir temos pokalbiams prie alaus, bet ne problemos. Tiesa, mano partijos kolegų, Seimo narių, žmonės klausė, ar galimas darbas tokiame Seime, nes iš šalies žiūrint, atrodo, kad jame – vien tik intrigos.
Įdomus buvo ir pokalbis su vietos žurnaliste, kuri pasakojo epizodą iš kasdieniško darbo. Kartą paklausė kolegų: „Kas šiandien pas mus gero“. Ir netrukus sulaukė atsakymo apie dvi žmogžudystes, didelę avariją ar kažką panašaus. Su kolegomis išklausė, po to visi staiga nutilo, nes suvokė, ką šneka. Patiems kilo klausimas, tai ką gi čia veikia, jei atsakymas į klausimą, kas gero, yra kažkieno nelaimės. Bet jau vien tai, kad toks klausimas kilo patiems žurnalistams, yra pažanga.
Tiesioginis bendravimas suteikia politikams ir jų rinkėjams daugiau informacijos apie vieni kitus nei galima jos gauti per tarpininkę žiniasklaidą, iš kurios tikros informacijos ir tikimasi. Juk žiniasklaidai kaip specifinei verslo rūšiai, suteikiama daug lengvatų, todėl norėtųsi, kad jų pateikiama informacija būtų kuo arčiau tiesos.

Opozicijos lyderio problema

2006 - 04 - 19, Trečiadienis

Net ir savaitei praėjus po Artūro Paulausko nušalinimo iš Seimo pirmininko pareigų, nemažėja aktyvumas diskusijų, kas kaltas dėl to, kas įvyko. Tiesa, norėtųsi, kad aktyviau būtų diskutuojama dėl to, kas turėtų vykti toliau, nes politikams ir apžvalgininkams atsikvošėjus po stulbinančių balsavimo rezultatų, paaiškėjo, kad nebuvo net pagalvota apie tai, koks bus kitas žingsnis po balsavimo. Juk sunku būtų rimtu politiniu veiksmu pavadintą norą A. Paulauską pakeisti Viktoru Muntianu, nebent toks buvo Darbo partijos planas, bet tuomet kodėl pagrindiniais jo vykdytojais tapo konservatoriai.
Parašus dėl nepasitikėjimo buvusiu Seimo primininku, surinkusi opozicija praktiškai įteikė į rankas ginklą pozicijai, kuriuo ginklu pašalino vieną iš saviškių, tačiau konservatoriai netrukus vėl patys tapo pagrindine kliūtimi, kuriant alternatyvią poziciją Seime. Tai leido tik dar sustiprinti tų pačių konservatorių viešai taip kritikuojamos Darbo partijos pozicijas. Gal todėl, komentuodamas įvykius Seime, Andrius Kubilius anaiptol neatrodė pasitikintis savimi ir netgi patenkintas balsavimo rezultatais. Buvo akivaizdu, kad jis lygiai taip buvo nepasiruošęs tokiems balsavimo rezultatams, kaip ir dauguma politikos apžvalgininkų, nors balsavimo rezultatai parodė, kad nemeilė A. Paulauskui Seime buvo visuotinė.
Kaip ir po Seimo rinkimų, konservatorių lyderiai gana kategoriškai atmetė bendradarbiavimo su kitomis didelėmis parlamentinėmis partijomis galimybę, paskubomis pasirašę susitarimą tik Petro Auštrevičiaus partija. Prisiminus, kad A. Kubilius, kaip ir Viktoras Uspaskich, minėtą politiką rėmė Prezidento rinkimuose, tokios sutartys nestebina.
Keista yra tai, kad Seime opozicijos lyderiu yra žmogus, kuris savo veiksmais praktiškai stiprina rimčiausių problemų keliančią pozicijos partiją, tiesiog ją puoselėja. Kaip gali būti opozicijos lyderiu politikas, kuris net nepabandė labai dėkingoje situacijoje ne tik sustiprinti opozicijos pozicijas, bet ir pamėginti kurti naują poziciją. Dabar gi net nebuvo keliama alternatyvi V. Muntianui kandidatūrą į Seimo pirmininko postą , ar ne todėl, kad dėl kai kurių politikų užsispyrimo tokios kandidatūros paieškos būtų bevaisės.

Medžių rūšys ir reklama

2006 - 04 - 18, Antradienis
Vienoje kelionėje nusipirkau nedidelę knygelę – “The Little Book of Hope” (“Nedidelė vilties knyga”). Joje pateikta daug statistikos duomenų bei pastebėjimų, kurie verčia susimąstyti apie ne visada pažangą nešančias pažangaus pasaulio tendencijas.
  Antai, skelbiama, jog vidutinis amerikietis vaikas gali atpažinti iki tūkstančio prekių ženklų, bet vargiai atpažįsta keletą aplink augančių medžių rūšių. Vidutinis amerikietis televizijos žiūrovas tik per metus pamato apie 22 tūkstančių reklaminių klipų, o kasdien susiduria su maždaug trimis tūkstančių įvairiais būdais perduodamų reklamos žinučių, skelbimų ir t.t.
   Galėtume numoti ranka ir sakyti, kad Amerikoje vyrauja vartotojiška kultūra, todėl amerikiečiai ir yra atakuojami reklamos iš visų pusių. Tačiau Lietuvos žiūrovas turi iškęsti nemažesnį reklamos davėjų spaudimą, juolab kad Lietuvos reklamos rinka dar nėra tokia civilizuota kaip stipriai išsivysčiusiose šalyse, kur dešimties minučių reklamos intarpai televizijoje būtų neįmanomi. Ir manau, kad Lietuvos vaikai ar paaugliai dabar irgi greičiau išvardintų populiaraus alaus pavadinimus, mobilaus ryšio kompanijas ar bulvių traškučių rūšis nei pagrindines Lietuvoje augančių medžių rūšis. Jau nekalbant apie svarbiausius istorijos ar kultūros faktus.
   Laisvoje rinkoje visiškai suprantamas ir pateisinamas yra prekių gamintojų ar paslaugų teikėjų noras kalte įkalti informaciją apie save esamiems ir būsimiems klientams. Norint, kad žmonės gautų ir kultūringam žmogui būtiną informaciją, tiesiog būtina naudoti tuos pačius metodus, kokius taiko verslo kompanijos.
  Ir Vilniuje rengiamas projektas, sąlyginiu pavadinimu “KulturTingas” bus būtent toks mėginimas – neišvengiama padaryti kultūros informaciją. Džiaugiuosi, kad projektas startuos netgi greičiau nei planuota (tai turėjo būti rudens pradžia) ir tikiuosi, kad kultūros informacija sėkmingai konkuruos su vartotojiška informacija.
  Vakar keli komentatoriai skundėsi dėl to, esą iš Vilniaus vejami riedutininkai. Sakyčiau, yra netgi priešingai – jau dabar riedutininkai turi puikiai įrengtas aikšreles prie Baltojo tilto ir Pilaitėje, dar dvi bus įrengtos šiais metais. Tad sakyti, kad nesirūpinama jų poreikiais yra, švelniai tariant, netiesa. Baudžiami yra tie riedutininkai, kurie tam nepritaikytose vietose daro triukus ir netgi sukelia pavojų ramiai aikštėje ar parke norintiems padėdėti ar pavaikščioti žmonėms. Turime kažką daryti, kad naujai suremontuotos aikštės būtų patrauklios visiems, o ne tik šėlti mėgstantiems riedutininkams.

Kitokios Velykos

2006 - 04 - 17, Pirmadienis
Keturios išeiginės dienos tarsi išplėtė šių metų šv. Velykas. Dauguma turbūt pastebėjo ir tai, kad šv. Velykų proga siūloma ir anaiptol ne visai tradicinių tokios šventės pramogų ar paslaugų. Mačiau populiaraus Kauno klubo  reklamą su šūkiu “Velykos kitaip”, primenančią praėjusių šv. Kalėdų Vilniuje renginių motto. Bet tuomet, sakydami “Kalėdos kitaip”, siūlėmė mažiau dėmesio skirti dovanų pirkimui, siūlantys kitokias Velykas, priešingai siūlo ne prisiminti šios šventės esmę, o pasinerti į naujas linksmybes, dalyvauti loterijose ir tikėtis prizų.
   Išradingi verslininkai ir šv. Velykas norėtų paversti dar vienu pirkimo bumo sezonu, ir kad būtų perkami ne tik kiaušiniai, bet ir šaldytuvai, televizoriai ar batai su velykinių nuolaidomis. Ir noromis ar nenoromis pasiduodame įtikinėjami, kad šv. Velykų dienomis einant į svečius, per maža atsinešti margutį.
  Kita vertus, kuo daugiau stengiamasi komercializuoti tradicines šventes, tuo daugiau atsiranda žmonių, kuriems kyla noras priešintis naujai kuriamoms tradicijoms, aktyviai brukamoms švenčių madoms ir pan. Ir stiprėja noras turėti tokią šventę, kokią pats gali sugalvoti ir susikurti, nes tokia šventė turbūt tikriausia. Ir turbūt jokios senos ar naujos tradicijos šventės neatneš, jei ta šventė bus tik neišvengiama pareiga nueiti į bažnyčią, aplankyti artimuosius ir sočiai pavalgyti.
   Tikiuosi, kad jūsų Velykos tikrai kitokios gerąja šio žodžio prasme. 

Nuostabios dienos

2006 - 04 - 16, Sekmadienis
Tokia puiki diena čia, Vilniuje. Taip kaip ir turėtų būti per pagrindinę pavasario šventę. Visiems, kurie šiandien užsuksite į mano kampą, linkiu nuostabių Šv. Velykų. Linkiu atgaivą sielai teikiančių susitikimų, gerų pokalbių su artimaisiais ir tiesiog malonaus poilsio.
  Tokių švenčių  dienomis dar kartą įvertiname, kokia didelė ir nepakeičiama vertybė yra šeima ir mylimi bei mylintys žmonės. Nusišypsokime sau, miestui ir artimiems bei svetimiems žmonėms, kuriuos sutiksime šiomis dienomis.
 Su šv. Velykom dar kartą.