Vakar porą valandų buvau Šiauliuose, kur susitikau su partijos kolegomis, vietos žurnalistai ir žmonėmis. Buvo labai įdomu, nes supratau, kad šiauliečiams politinės intrigos ir skandalai rūpi mažiau nei praktiški jų ir valstybės gyvenimo klausimai. Nemažai buvo kalbėta apie asmens atsakomybę už savo gyvenimą, apie Lietuvoje šiuo metu žalingą socialinės rūpybos sistemą, kai dėl užtikrintų pašalpų nekuriamos šeimos, nemėginama susirasti geresnio darbo ir t.t. Žmonėms rūpi ir tai, kas laukia Lietuvos, kurioje tokia didelė emigracija, nemažas mirtingumas ir tiek daug savižudybių, taigi rimti būties klausimai. Buvo daug jaunų žmonių, kurie klausinėjo kaip vertiname švietimo kokybę Lietuvoje, ir ką būtų galima padaryti, kad būtų geriau. Kitaip tariant, šiauliečiams – spėju, jog ir kitų Lietuvos miestų žmonėms taip pat – Vilniaus Gedimino prospekto ir Daukanto aikštės konfliktai ar problemos tėra pramoga ir temos pokalbiams prie alaus, bet ne problemos. Tiesa, mano partijos kolegų, Seimo narių, žmonės klausė, ar galimas darbas tokiame Seime, nes iš šalies žiūrint, atrodo, kad jame – vien tik intrigos.
Įdomus buvo ir pokalbis su vietos žurnaliste, kuri pasakojo epizodą iš kasdieniško darbo. Kartą paklausė kolegų: „Kas šiandien pas mus gero“. Ir netrukus sulaukė atsakymo apie dvi žmogžudystes, didelę avariją ar kažką panašaus. Su kolegomis išklausė, po to visi staiga nutilo, nes suvokė, ką šneka. Patiems kilo klausimas, tai ką gi čia veikia, jei atsakymas į klausimą, kas gero, yra kažkieno nelaimės. Bet jau vien tai, kad toks klausimas kilo patiems žurnalistams, yra pažanga.
Tiesioginis bendravimas suteikia politikams ir jų rinkėjams daugiau informacijos apie vieni kitus nei galima jos gauti per tarpininkę žiniasklaidą, iš kurios tikros informacijos ir tikimasi. Juk žiniasklaidai kaip specifinei verslo rūšiai, suteikiama daug lengvatų, todėl norėtųsi, kad jų pateikiama informacija būtų kuo arčiau tiesos.

Net ir savaitei praėjus po Artūro Paulausko nušalinimo iš Seimo pirmininko pareigų, nemažėja aktyvumas diskusijų, kas kaltas dėl to, kas įvyko. Tiesa, norėtųsi, kad aktyviau būtų diskutuojama dėl to, kas turėtų vykti toliau, nes politikams ir apžvalgininkams atsikvošėjus po stulbinančių balsavimo rezultatų, paaiškėjo, kad nebuvo net pagalvota apie tai, koks bus kitas žingsnis po balsavimo. Juk sunku būtų rimtu politiniu veiksmu pavadintą norą A. Paulauską pakeisti Viktoru Muntianu, nebent toks buvo Darbo partijos planas, bet tuomet kodėl pagrindiniais jo vykdytojais tapo konservatoriai.
Parašus dėl nepasitikėjimo buvusiu Seimo primininku, surinkusi opozicija praktiškai įteikė į rankas ginklą pozicijai, kuriuo ginklu pašalino vieną iš saviškių, tačiau konservatoriai netrukus vėl patys tapo pagrindine kliūtimi, kuriant alternatyvią poziciją Seime. Tai leido tik dar sustiprinti tų pačių konservatorių viešai taip kritikuojamos Darbo partijos pozicijas. Gal todėl, komentuodamas įvykius Seime, Andrius Kubilius anaiptol neatrodė pasitikintis savimi ir netgi patenkintas balsavimo rezultatais. Buvo akivaizdu, kad jis lygiai taip buvo nepasiruošęs tokiems balsavimo rezultatams, kaip ir dauguma politikos apžvalgininkų, nors balsavimo rezultatai parodė, kad nemeilė A. Paulauskui Seime buvo visuotinė.
Kaip ir po Seimo rinkimų, konservatorių lyderiai gana kategoriškai atmetė bendradarbiavimo su kitomis didelėmis parlamentinėmis partijomis galimybę, paskubomis pasirašę susitarimą tik Petro Auštrevičiaus partija. Prisiminus, kad A. Kubilius, kaip ir Viktoras Uspaskich, minėtą politiką rėmė Prezidento rinkimuose, tokios sutartys nestebina.
Keista yra tai, kad Seime opozicijos lyderiu yra žmogus, kuris savo veiksmais praktiškai stiprina rimčiausių problemų keliančią pozicijos partiją, tiesiog ją puoselėja. Kaip gali būti opozicijos lyderiu politikas, kuris net nepabandė labai dėkingoje situacijoje ne tik sustiprinti opozicijos pozicijas, bet ir pamėginti kurti naują poziciją. Dabar gi net nebuvo keliama alternatyvi V. Muntianui kandidatūrą į Seimo pirmininko postą , ar ne todėl, kad dėl kai kurių politikų užsispyrimo tokios kandidatūros paieškos būtų bevaisės.