2006 - 04 -

KGB rezervistų klanų vidaus kovos

2006 - 04 - 25, Antradienis
Kai jau ima atrodyti, kad Lietuvos politikoje niekuo žmogaus nebenustebinsi, ima ir nutinka nuostabių dalykų, klausai žmogus ir netiki, kad gali taip būti. Ir tokie „nuostabūs“ dalykai dėjosi vakar, kai buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas rimčiausiu veidu aiškino tapęs rusų sąmokslo auka. Vykdytojais įvardijo ilgametį savo bendražygį, bičiulį ir finansinį rėmėją Viktorą Uspaskich, o kad labiau būtų tikėtina pridėjo ir nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą.
    Sveiko proto žmogus turėtų suprasti, kad tai absurdas, bet, matyt, A. Paulauskui atrodo, kad geriausiu įrodymu to, kad jis tapo laisvu nuo Darbo partijos lyderio gali būti pastarojo apkaltinimas darbu Rusijos specialiosioms tarnyboms.
   Priminsiu, ką jau buvau  neseniai rašęs. „A. Paulauskas nė karto viešai nėra kritikavęs savo nepamainomo bendražygio, vargu ar galėtų išdrįsti, nes tuomet nereikėtų jokių opozicijos pastangų ir interpeliacijos, kad netektų savo posto. Bet tai ir turėtų būti pagrindine priežastimi, kodėl A. Paulauskas negalėtų būti Seimo pirmininku, nes tai visas Seimo frakcijas vienijantis ir visą Seimą atstovaujantis postas, kuriame turėtų būti savarankiškai mąstyti ir veikti sugebantis politikas. A. Paulauskas tokiu tikrai nėra.“
   Jis niekaip negali suprasti, kad 94 Seimo nariai balsavo už jo nušalinimą dėl to, kad jiems tikrai nepatiko, kaip vyksta darbas Seime, nepatiko A. Paulausko rengiamos intrigos ir melas. Jis tiesiog įsijautė, jog yra nepakeičiamas ir net pats pradėjo tikėti, kad yra valstybininkas. Ir dabar išeitų sutiktų sudaryti koaliciją su tais, kurie surinko parašus dėl jo nušalinimo iš posto, nes antraip jau nebeliko su kuo sudarinėti. Žodžiu, A. Paulauskas gali sudarinėti koalicijas su bet kuo, kas jam duos postą, ir ne bet kokį. 
Jau net nepatogu priminti ir tai, kad šešerius metus  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovavęs kitas artimas bičiulis, Alvydas Sadeckas, jokių antivalstybinių pavojų iš V. Uspaskich pusės neįžvelgė. Kol su vargana 10 žmonių frakcija A. Paulauskas su Viktoro palaiminimu galėjo būti Seimo pirmininku, jis buvo Lietuvos draugas, o dabar – Lietuvos priešas.
   Nustokime, ponai, šnekėti niekus. Manyčiau, vyksta KBG rezervistų klanų vidaus kovos dėl to, kaip išsilaikyti Lietuvos politikos paviršiuje, ir tai nieko bendro neturi su Lietuvos valstybės tikslais. A. Paulauskas vakar demonstravo grubiausią – politinio ir žmogiškojo – dviveidiškumo pavyzdį, parodydamas, kad jis negali būti patikimu partneriu niekam, o dėtis didžiu valstybininku, turėtų būti tiesiog gėda.

Paskutinis skambutis mieste

2006 - 04 - 24, Pirmadienis
      Po kelių savaičių Lietuvos vidurinėse mokyklose, gimnazijose skambės paskutiniai skambučiai, paskelbsiantys apie tai, kad dar viena karta jaunų žmonių priskirtini suaugusių kategorijai. Kiek vyresni šio puslapio lankytojai galbūt dar prisimena, kad iškilmingi buvo ne tik paskutiniai skambučiai, bet ir išleistuvės, kurios vykdavo vienu metu visose mokyklose. Ir buvo įprasta paryčiui matyti skirtingų mokyklų abiturientus, susitinkančius gražiausiose miesto vietose.
     Yra idėjų atgaivinti bendrą mokyklos baigimo šventę, bet išleistuvės šiuo metu mokyklose vyksta skirtingu metu, todėl tai būtų labai sunku padaryti. Tačiau paskutinis skambutis skamba mokyklose vienu metu, todėl ir norėtume Vilniuje šiemet padaryti bendrą šventę visiems mokyklą baigiantiems vaikinams ir merginoms.
     Idėja būtų – surinkti juos Kryžių kalne, kad jie galėtų duoti simbolinę priesaiką miestui, kuriame gimė ir mokėsi. Vėliau organizuoti jiems bendras pramogas.
      Apskritai visą gegužės mėnesį, pradedant Motinos dienos sekmadieniu ir baigiant Tėvo dienos sekmadieniu birželio pradžioje, galima skelbti Šeimos mėnesiu. Todėl labai laukčiau nuomonių ir pasiūlymų, ar tikrai reiktų mieste bendros paskutinio skambučio šventės, kitų visiems miestelėnams skirtų šeimos renginių.
     Laukiu jūsų minčių ir linkiu geros darbo savaitės.     

Tvarka mieste

2006 - 04 - 23, Sekmadienis
Talkos ir tvarkymosi diena vakar buvo ir man, ir kitiems miesto Savivaldybės tarnautojams bei politikams. Padirbėti gryname ore su kolegomis smagu, tikiuosi, kad Vilniuje šiomis dienomis aplinką susitvarko ir kiti gyventojai, kartu su kaimynais padirbėja, apsišvarina.
   Reikia pripažinti, kad švarą mieste nelabai palaikome, ir ne todėl, kad tarnybos nespėja visko išvalyti, bet visų pirma dėl to, jog vis dar gajus požiūris, jog aš numesiu, o sutvarkys kiti. Antai mano kolegos, dirbę miesto pakraščiuose esančiuose miškuose, buvo apstulbę radę išverstus maišus šiukšlių tokiose vietose, į kurias net rizikinga automobiliu įvažiuoti. Bet kažkas važiavo giliai į mišką vien todėl, kad išpiltų maišą šiukšlių, nesuvokiu, kaip būtų galima paaiškinti tokio poelgio motyvus.
  Pamenu, kaip viename susitikime su gyventojais, buvau užsipultas dėl to, kad neišvalau vieno daugiabučio kieme esančios vaikų smėlio dėžės, kurioje esą šunys tuštinasi. Klausimą pateikusio žmogaus pasiteiravau, kieno šunys taip daro, jis atsakė, kad žino su kaimynais, kieno, kad pažįsta tą žmogų. Tuomet paklausiau, ar bent kartą yra sakęs ką nors šuns šeimininkui, ar yra prašęs jį sutvarkyti smėlio dėžę, pagaliau kaip apskritai gali žmonės ramiai stebėti, kaip jiems pažįstamas žmogus leidžiai savo šuniui teršti jų vaikų žaidimo vietą. Stojo tyla. Matyt, visgi galima suvokti, kad net pati geriausia valdžia kiekvieno kiemo smėlio dėžės neišvalys ir antsnukio kiekvienam šuniui neuždės.
   Kai patys tvarkomės, tuomet ir atsakingoms tarnyboms lengviau tvarką mieste palaikyti.
   Tvarkingo jums pavasario. 

Lenkiškos dienos

2006 - 04 - 22, Šeštadienis

Atšilus orams, Vilniaus centre vėl rikiuojasi turistus atvežančių turistų eilės. Iš tų autobusų dažniausiai pabyra lenkiškai šnekantys žmobės, nes pagal statistiką lenkų turistų Vilnių per metus aplanko daugiausia.
Tai suprantama, nes lenkams Vilnius yra artimas užsienis, kita vertus, kiekvienas lenkas Vilniuje randa dalelę ir savo šalies istorijos. Įdomu, kad beveik visi Vilniuje apsilankę lenkai būtina nueina ir prie generolo J. Pilsudskio kapo, dažnai ir gėlių padeda ar žvakutę uždega, o prie Rasų kapinių net prekeiviai turi ką pasiūlyti patriotiškai nusiteikusiems lenkams. Mes, lietuviai, tikrai tūkstančiais neplūstame lankyti svetur palaidotų herojų.
Šiomis dienomis Vilniuje prasidėjo ir visą savaitę vyks keturių Lenkijos miestų – Varšuvos, Krokuvos, Gdansko ir Lodzės dienos Vilniuje, sutampančios dar ir su šeštąjį karta vykstančia Lenkijos kino savaite, kurrią vakar atidarėme „Forum Coca Cola Plaza“ kino teatre. Vilniečiams ir miesto svečiams tikrai siūlyčiau pasidomėti programa, nes kino savaitėje – net aštuonios lenkų kino filmų premjeros, mieste vyksta parodos ir gatvės vaidinimai.
Lietuvoje gimęs Lenkijos poetas, Nobelio premijos laureatas Česlavas Milošas apie savo gimtinę sakė: „Gera yra gimti mažame krašte, kuriame gamta atitinka žmogaus mastelį, kur amžiams bėgant sugyveno kartu skirtingos kalbos ir kultūros. Kalbu apie Lietuvą – mitų ir poezijos žemę”. Ir sakė butą Krokuvoje turėjęs todėl, kad šis miestas jam primena Vilnių. Jis, beje, buvo ir Vilniaus miesto garbės pilietis.
Tad šimtmečiais gyvendami šalia vieni kitų lenkai ir lietuviai vis dar atranda vieni kitus, ir šios kultūros dienos Vilniuje, tikiuosi, vėl padės atrasti tą Lenkiją, kurios jie dar nepažįsta.

Dar kartą apie turgų

2006 - 04 - 21, Penktadienis
Seimas vakar pagaliau sugrįžo prie Gariūnų turgavietės pripažinimo valstybinės svarbos projektu klausimo ir nusprendė pritarti po pateikimo siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2005 m. liepos 21 d. Vyriausybės nutarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šio blogo lankytojai turbūt prisimena, kad nekart diskutavome tema, kiek pagrįstas ir logiškas bei valstybei naudingas galėjo būti toks nutarimas. Prisimena turbūt ir tai, kad Vilniaus miesto Taryba iškart po minėto nutarimo kreipėsi į įvairias institucijas, prašydama nustatyti, ar teisėtas toks sprendimas. Seimo Antikorupcijos komisija nustatė, kad nutarime perduoti didžiulę Gariūnų turgavietės teritorijai nemokamai trims tarpusavy susijusioms bendrovėms, yra korupcijos apraiškų.
   Vakarykštis Seimo nutarimas parodė, kad netgi po ilgų ir sudėtingų kovų galima pasiekti rezultatų, atkuriant teisingumą, reikia tik atkaklumo ir principingumo. Jeigu bus pasiekta, kad minėtas „strateginis“ nutarimas būtų pripažintas negaliojančiu, tuomet tai būtų sektinas pavyzdys.
   Juk kokia prasmė steigti komisijas ir daryti tyrimus, praėjus dešimčiai ar keliolikai metų nuo sprendimų priėmimo. Tuomet, kai nebegalima nieko pakeisti, o galima tik vykdyti politinį šou.
   Grįžtant prie turgaviečių temos, galėčiau pasakyti, kad miesto Taryba linkusi išlaikyti tradicines turgavietes mieste. Po kiek per ilgai trukusio sudėtingo proceso pagaliau vilniečiai galės lankytis atnaujintoje Halės turgavietėje. Ją sutvarkė privatūs investuotojai, kurie valdys turgavietę koncesijos pagrindais, t.y., žemė ir pastatai priklausys miestui, o investuotojams perduota valdymo teisė. Panašiai turėtų būti sutvarkyta ir Kalvarijų turgavietė, o juk taip galėjo veikti ir Gariūnų turgavietė. Juk buvo mėginama prisidengti smulkiųjų prekeivių teisėmis, esą jiems toks Vyriausybės nutarimas būtų naudingas, nors iš tikrųjų po tokio nutarimo Gariūnų prekeiviai tampa mažateisiais svečiais svetimoje teritorijoje.
   Įdomu būtų sužinoti blogo lankytojų nuomonę ir apie tai, ar turgūs apskritai turi ilgalaikę perspektyvą, kaip dažnai juose lankotės patys.