Talkos ir tvarkymosi diena vakar buvo ir man, ir kitiems miesto Savivaldybės tarnautojams bei politikams. Padirbėti gryname ore su kolegomis smagu, tikiuosi, kad Vilniuje šiomis dienomis aplinką susitvarko ir kiti gyventojai, kartu su kaimynais padirbėja, apsišvarina.

   Reikia pripažinti, kad švarą mieste nelabai palaikome, ir ne todėl, kad tarnybos nespėja visko išvalyti, bet visų pirma dėl to, jog vis dar gajus požiūris, jog aš numesiu, o sutvarkys kiti. Antai mano kolegos, dirbę miesto pakraščiuose esančiuose miškuose, buvo apstulbę radę išverstus maišus šiukšlių tokiose vietose, į kurias net rizikinga automobiliu įvažiuoti. Bet kažkas važiavo giliai į mišką vien todėl, kad išpiltų maišą šiukšlių, nesuvokiu, kaip būtų galima paaiškinti tokio poelgio motyvus.

  Pamenu, kaip viename susitikime su gyventojais, buvau užsipultas dėl to, kad neišvalau vieno daugiabučio kieme esančios vaikų smėlio dėžės, kurioje esą šunys tuštinasi. Klausimą pateikusio žmogaus pasiteiravau, kieno šunys taip daro, jis atsakė, kad žino su kaimynais, kieno, kad pažįsta tą žmogų. Tuomet paklausiau, ar bent kartą yra sakęs ką nors šuns šeimininkui, ar yra prašęs jį sutvarkyti smėlio dėžę, pagaliau kaip apskritai gali žmonės ramiai stebėti, kaip jiems pažįstamas žmogus leidžiai savo šuniui teršti jų vaikų žaidimo vietą. Stojo tyla. Matyt, visgi galima suvokti, kad net pati geriausia valdžia kiekvieno kiemo smėlio dėžės neišvalys ir antsnukio kiekvienam šuniui neuždės.

   Kai patys tvarkomės, tuomet ir atsakingoms tarnyboms lengviau tvarką mieste palaikyti.

   Tvarkingo jums pavasario.