Atšilus orams, Vilniaus centre vėl rikiuojasi turistus atvežančių turistų eilės. Iš tų autobusų dažniausiai pabyra lenkiškai šnekantys žmobės, nes pagal statistiką lenkų turistų Vilnių per metus aplanko daugiausia.
Tai suprantama, nes lenkams Vilnius yra artimas užsienis, kita vertus, kiekvienas lenkas Vilniuje randa dalelę ir savo šalies istorijos. Įdomu, kad beveik visi Vilniuje apsilankę lenkai būtina nueina ir prie generolo J. Pilsudskio kapo, dažnai ir gėlių padeda ar žvakutę uždega, o prie Rasų kapinių net prekeiviai turi ką pasiūlyti patriotiškai nusiteikusiems lenkams. Mes, lietuviai, tikrai tūkstančiais neplūstame lankyti svetur palaidotų herojų.
Šiomis dienomis Vilniuje prasidėjo ir visą savaitę vyks keturių Lenkijos miestų – Varšuvos, Krokuvos, Gdansko ir Lodzės dienos Vilniuje, sutampančios dar ir su šeštąjį karta vykstančia Lenkijos kino savaite, kurrią vakar atidarėme „Forum Coca Cola Plaza“ kino teatre. Vilniečiams ir miesto svečiams tikrai siūlyčiau pasidomėti programa, nes kino savaitėje – net aštuonios lenkų kino filmų premjeros, mieste vyksta parodos ir gatvės vaidinimai.
Lietuvoje gimęs Lenkijos poetas, Nobelio premijos laureatas Česlavas Milošas apie savo gimtinę sakė: „Gera yra gimti mažame krašte, kuriame gamta atitinka žmogaus mastelį, kur amžiams bėgant sugyveno kartu skirtingos kalbos ir kultūros. Kalbu apie Lietuvą – mitų ir poezijos žemę”. Ir sakė butą Krokuvoje turėjęs todėl, kad šis miestas jam primena Vilnių. Jis, beje, buvo ir Vilniaus miesto garbės pilietis.
Tad šimtmečiais gyvendami šalia vieni kitų lenkai ir lietuviai vis dar atranda vieni kitus, ir šios kultūros dienos Vilniuje, tikiuosi, vėl padės atrasti tą Lenkiją, kurios jie dar nepažįsta.