Vienoje kelionėje nusipirkau nedidelę knygelę – “The Little Book of Hope” (“Nedidelė vilties knyga”). Joje pateikta daug statistikos duomenų bei pastebėjimų, kurie verčia susimąstyti apie ne visada pažangą nešančias pažangaus pasaulio tendencijas.

  Antai, skelbiama, jog vidutinis amerikietis vaikas gali atpažinti iki tūkstančio prekių ženklų, bet vargiai atpažįsta keletą aplink augančių medžių rūšių. Vidutinis amerikietis televizijos žiūrovas tik per metus pamato apie 22 tūkstančių reklaminių klipų, o kasdien susiduria su maždaug trimis tūkstančių įvairiais būdais perduodamų reklamos žinučių, skelbimų ir t.t.

   Galėtume numoti ranka ir sakyti, kad Amerikoje vyrauja vartotojiška kultūra, todėl amerikiečiai ir yra atakuojami reklamos iš visų pusių. Tačiau Lietuvos žiūrovas turi iškęsti nemažesnį reklamos davėjų spaudimą, juolab kad Lietuvos reklamos rinka dar nėra tokia civilizuota kaip stipriai išsivysčiusiose šalyse, kur dešimties minučių reklamos intarpai televizijoje būtų neįmanomi. Ir manau, kad Lietuvos vaikai ar paaugliai dabar irgi greičiau išvardintų populiaraus alaus pavadinimus, mobilaus ryšio kompanijas ar bulvių traškučių rūšis nei pagrindines Lietuvoje augančių medžių rūšis. Jau nekalbant apie svarbiausius istorijos ar kultūros faktus.

   Laisvoje rinkoje visiškai suprantamas ir pateisinamas yra prekių gamintojų ar paslaugų teikėjų noras kalte įkalti informaciją apie save esamiems ir būsimiems klientams. Norint, kad žmonės gautų ir kultūringam žmogui būtiną informaciją, tiesiog būtina naudoti tuos pačius metodus, kokius taiko verslo kompanijos.

  Ir Vilniuje rengiamas projektas, sąlyginiu pavadinimu “KulturTingas” bus būtent toks mėginimas – neišvengiama padaryti kultūros informaciją. Džiaugiuosi, kad projektas startuos netgi greičiau nei planuota (tai turėjo būti rudens pradžia) ir tikiuosi, kad kultūros informacija sėkmingai konkuruos su vartotojiška informacija.

  Vakar keli komentatoriai skundėsi dėl to, esą iš Vilniaus vejami riedutininkai. Sakyčiau, yra netgi priešingai – jau dabar riedutininkai turi puikiai įrengtas aikšreles prie Baltojo tilto ir Pilaitėje, dar dvi bus įrengtos šiais metais. Tad sakyti, kad nesirūpinama jų poreikiais yra, švelniai tariant, netiesa. Baudžiami yra tie riedutininkai, kurie tam nepritaikytose vietose daro triukus ir netgi sukelia pavojų ramiai aikštėje ar parke norintiems padėdėti ar pavaikščioti žmonėms. Turime kažką daryti, kad naujai suremontuotos aikštės būtų patrauklios visiems, o ne tik šėlti mėgstantiems riedutininkams.