Visų vakar šiame beribės interneto erdvės kampe labai aktyviai diskutavusių lankytojų norėčiau atsiprašyti, kad nespėjau atsakyti į jūsų klausimus. Bet šiandien norėčiau parašyti keletą esminių dalykų, dėl kurių ir vakar kilo diskusijos.

   Pirma, Liberalų ir centro sąjunga tikrai negali tapti valdančiosios daugumos dalimi, kol toje daugumoje yra Darbo partija, toks yra mūsų partijos tarybos nutarimas. Manyčiau, kad dabar tikrai už valstybę atsakomybės nebijančios prisiimti partijos turėtų kurti naują koaliciją ir taip sustabdyti darbiečių įsigalėjimą. Taip pat manyčiau, kad iniciatyvos, buriant galimą naują koaliciją turėtų imtis Prezidentas. 

   Antra, vakar ne kartą buvo paminėtas mano kolega Raimundas Šukys, todėl ieškantiems atsakymų, kodėl vakar taip masiškai buvo balsuota prieš Seimo pirmininką, galėtų susirasti Raimundo kalbą, pasakytą, renkant Seimo pirmininką 2004 m. pabaigoje. Dar tuomet buvo įvardyta gausybė ne tik Seime, bet ir valstybėje atsiradusių problemų per pirmąją Artūro Paulausko – Seimo pirmininko kadenciją.

   Trečia ir bene svarbiausia, reikia numalšinti staiga kilusią isteriją, tiesiog stebina kai kurių politikų ir kone visų politologų niūrios prognozės ir kone pasaulio pabaigos pranašavimas. Vieno žmogaus nušalinimas iš pareigų negali sukelti valstybės krizės. Krizę gali sukelti tik perdėta reakcija ir neatsakingi veiksmai po demokratinėje valstybėje normalių permainų.

  Man nesuprantamos ir kalbos apie valdančiosios koalicijos griūtį, kaip nesuvokiamas ir iki šiol didžiu valstybininku save pristatinėjančio A. Paulausko elgesys. Išeitų, kad koalicija įmanoma tik su A. Paulausku – Seimo pirmininku, su eiliniu Seimo nariu A. Paulausku koalicija žlunga ? Koks čia valstybinis požiūris, kai svarbiausias yra vieno žmogaus postas. Juk net socialliberalams, kaip įžeistiems vaikams, pasitraukus iš koalicijos, Darbo partija, socialdemokratai ir Kazimieros Prunskienės partijos atstovai tebeturi daugumą, palaikomą ir kai kurių pavienių Seimo narių, ir manau, kas jei ne sveikas protas, tai interesai lems, kad koalicija išliks.

   Patį A. Paulauską būtų galima net pasveikinti tapus laisvu, nes dabar, kai nevaržys baimė prarasti postą, gal galės atvirai pasakyti, ką manąs ir apie Viktoro Uspaskich diplomą, ir apie energetikos, dujų reguliavimų bei kai kuriuos kitus įstatymus, ir apie netenkinamą teisėsaugos būklę. Būdamas laisvas gal galės ne tik kalbėti, bet ir veikti kaip valstybininkas. Pagaliau jis gavo vertingą pamoką, kad net politikoje negalima išdavinėti bendražygių ir draugų.

  Ir baigti norėčiau pakartotinu raginimu nepasiduoti pavasarinės energijos antplūdžio skatinamai isterijai ir nedramatizuoti situacijos bei nepranašauti valstybės griuvimo. Pasižiūrėkime, kas vyksta Italijoje, Prancūzijoje, kaip vyksta rinkimai Vengrijoje, apsidairykime aplink Lietuvą ir pamatysime, kad kaip sakoma, kaip danguje, taip ir ant žemės. Ateina pavasaris, reikia tvarkyti gatves, rengtis miesto aplinkos tvarkymui, žemės ūkio darbams ir tiesiog gyventi, nepaisant to, kas bus kitu Seimo pirmininku.