Jau gerokai anksčiau rašiau apie tai, kad bus siekiama susilpninti Prezidento galias ir sumenkinti visuomenės pasitikėjimą valstybės vadovu. Rašiau ir apie tuos, kurie labiausiai suinteresuoti Prezidento žeminimu visuomenės akyse – Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskich ir Artūrą Paulauską.
Pastarųjų dienų įvykiai tik patvirtina prognozes ir spėjimus. Vakar Darbo partijos atstovai net nebandė slėpti, kad dabar jie diktuoja politikos madas, kad tai jiems turėtų priklausyti valdžia, t.y., kad kitos tokios istorinės progos gali ir nepasitaikyti. Seimui bus siūloma steigti komisiją Prezidento veiklai tirti, maža to, netgi ištikimiausiems darbiečių partneriams socialliberalam atvirai grasinama – jeigu nenorės palaikyti komisijos Prezidento veiklai tirti, neturės ir Seimo pirmininko posto.
Juk absoliučiai aišku, kad Artūras Paulauskas su vargana 10 žmonių frakcija 141 narių Seime negalėtų būti Seimo pirmininku, aišku ir tai, kad socialdemokratų gretose jis turi menką palaikymą (ne iš meilės, o iš priverstinės būtinybės), nes ne kartą yra nesilaikęs žodinių sutarimų. A. Paulauskas yra Seimo pirmininku tol, kol tai yra patogu V. Uspaskich, tol kol jis ramiai vykdo Darbo partijos pageidavimus.
Todėl net negalima kalbėti apie dvi skirtingas politinės jėgas – socialliberalus ir Darbo partiją, nes pirmųjų išlikimas politikoje tiesiogiai priklauso nuo A. Paulausko postų, o jo pozicijos priklauso tik nuo geros V. Uspaskich valios.
A.Paulausko ir V. Uspaskich tandemas yra išbandytas laike, nes egzistuoja jau beveik dešimtmetį, ir Darbo partija atsirado tik tuomet, kai buvo akivaizdu, kad vienas A. Paulauskas daug valdžios neturės, jei išliks joje apskritai. A. Paulausko rinkimų kampanijos buvo dosniai remiamos V. Uspaskicho, ir remiamos tais laikas, kai kandidatų ir partijų finansavimas nebuvo atidžiai kontroliuojamas.
A. Paulauskas nė karto viešai nėra kritikavęs savo nepamainomo bendražygio, vargu ar galėtų išdrįsti, nes tuomet nereikėtų jokių opozicijos pastangų ir interpeliacijos, kad netektų savo posto. Bet tai ir turėtų būti pagrindine priežastimi, kodėl A. Paulauskas negalėtų būti Seimo pirmininku, nes tai visas Seimo frakcijas vienijantis ir visą Seimą atstovaujantis postas, kuriame turėtų būti savarankiškai mąstyti ir veikti sugebantis politikas. A. Paulauskas tokiu tikrai nėra.
Kad V. Uspaskichui valdžia reikalinga dėl labai savanaudiškų paskatų, jis įrodė per trumpą buvimo Ūkio ministru laiką, dabar oficialiai būdamas tik verslininku, jis turi tiek įtakos, kiek turi retas aukštą postą einantis politikas.
Dabar yra istorinė proga nutraukti pavojingus žaidimus, kuriuos visai Lietuvai primeta V. Uspaskicho ir A. Paulausko duetas, nebent pastarasis drįstu viešai atsiriboti nuo savo globėjo, gal tuomet Seime jis atrastų daugiau rėmėjų nei turi dabar.