2006 - 04 - 4

Lukiškių aikštė, vaikų žaidimo aikštelės ir žaliuojantis miestas

2006 - 04 - 4, Antradienis

Daug mano kampo internetinėje erdvėje lankytojų siūlė grįžti prie miesto gyvenimo temų, todėl šiandien parašysiu apie planus Žalio miesto programoje. Tokia programa yra patvirtinta, ir yra ne popierinis dokumentas, o veikiantis instrumentas.
Kaip žinia, Vilnius yra viena žaliausių Europos sostinių, nes žalieji plotai sudaro apie 40 procentų miesto teritorijos, o valstybinės reikšmės miškai sudaro 36 procentus. Kita vertus, norėtųsi, kad geresnė būtų ir želdinių kokybė, ir žaliųjų plotų priežiūra. Miesto plėtra, naujų kelių tiesimas gyventojams dažnai siejasi su žaliųjų plotų naikinimu, tačiau medžiai sodinami net prie judrių ir intensyvaus judėjimo gatvių, kaip yra Konstitucijos prospekte arba prie Laisvės pr., Narbuto gatvės ir Pilatės per. transporto mazgo.
Mieste kasmet pasodinami šimtai naujų, bet ne jaunesnių nei 8-14 metų, medžių, taip pat siekiama, kad ten, kur yra kelmas, atsirastų medis. Iš naujų projektų išskirčiau seniūnijų bendruomeninių skverų įrengimą, bei konkursus, kurie bus skelbiami Lukiškių aikštės, Kūdrų parko bei Vilnelės krantinės nuo intako į Merį iki Markučių sutvarkymui.
Lukiškių aikštės konkurso premijų fondas sieks net pusę milijono litų, nes norime pritraukti geriausius ne tik Lietuvos architektus, bet ir pasaulyje žinomus ekspertus. Tarptautinis konkursas skirtas ir parkui Neries krantinėje suprojektuoti.
Miesto valdžia dažnai nepagrįstai kritikuojama dėl žalių plotų tariamo naikinimo, nes žemės nuosavybės atstatymo darbai vyksta nepriklausomai nuo Savivaldybės planų ir gyventojų norų. Savivaldybės pareigūnai privalo paklusti ir suformuoti sklypą, tarkime, miško proskynoje, nors puikiai suvokia, kokios pasekmės bus. Pavyzdžiui, nedaug kas turbūt žino ir tai, kad didžiulis žalio ploto sklypas prieš Rusijos ambasadą Žvėryne neseniai teismo sprendimu buvo pagal nuosavybės atstatymo įstatymus perduotas į privačias rankas.
Konstitucija leidžia žmogui laisvai naudoti savo privačią nuosavybę, o žinome ir tokių atvejų, kai tyčia buvo marinami medžiai žaliuose plotuose, siekiant rodyti, kad jie tinkami urbanistinei plėtrai.
Dar tebevyksta ir ginčai dėl Vokiečių gatvės, ir nors šiuo metu yra planai atnaujinti šios gatvės želdynus, yra manančių, jog reikėtų atstatyti ten buvusius pastatus.
Jau iki rudens mieste turėtų atsirasti naujos ir saugios vaikų žaidimo aikštelės, kurių įrengime kviesčiau dalyvauti ir pačius vilniečius, nes pridėję savo ranką prie sodinamo medžio ar vaikų aikštelės, tausosime, saugosime ir neleisime niokoti.
Pagaliau yra daug nedidelių darbų, kuriuos patys gyventojai galėtų padaryti prie namų, kuriuose gyvena. Želdynų ar medžių sodinimas yra gera proga susipažinti ir pabendrauti su kaimynais.