Dar praėjusių metų liepos mėnesį, Vyriausybei Gariūnų turgavietę paskelbus strateginiu objektu ir atidavus jos žemę be jokio konkurso trims bendrovėms, Vilniaus miesto taryba kreipėsi į STT ir kitas teisėsaugos institucijas. Po mėnesio gavome STT raštą, kad toks tyrimas yra ne jų kompetencijoje.
Kai Seimo Antikorupcijos komisija Gariūnų turgavietės „strategijoje“ įžvelgė korupcijos apraiškų, ši istorija, matyt, atsidūrė STT kompetencijos ribose. Šią savaitę STT paskelbė, jog Vyriausybės sprendime dėl Gariūnų galima įžvelgti prielaidų korupcijai ar pan. Žinoma, tokios išvados nenusipelnė pirmųjų laikraščio puslapių ar žinių laidų pradžios, nors kalbame apie dešimtis milijonų litų ir valstybės požiūrį į ilgalaikę strategiją. Kažkaip visiškai pamirštama ir tai, kad STT pradžioje net tirti nenorėjo, o dabar ir tyrė, ir išvadas sugebėjo surašyti. Bet praėjus devyniems mėnesiams po sprendimo.
Galėčiau prisiminti ir tai, kad Vilniaus tarybai pamėginus pasipriešinti Gariūnų žemės perdavimui ir „strategijai“, pats buvau apkaltintas reikalavęs kyšio, pakeliui prisimenant visas įmanomas mano „nuodėmes“. Kaltintojas dabar jau nelabai prisimena ką sakęs. Keista ir tai, kad Seimo vadovybė, kiti politiniai lyderiai nerodo jokio noro atitaisyti akivaizdžią Vyriausybės klaidą, o elgiasi taip lyg kalbėtume apie vieną kioskelį, o ne kelių dešimčių hektarų žemės plotą Vilniaus mieste. Ar tikrai yra tikinčių, jog ir po penkiasdešimties metų, važiuodami moderniu greitkeliu, apačioje matysime plytint milžinišką turgavietę ?
Galėtume prisiminti ir dar vieną atvejį, kai kilo triukšmas todėl, kad staiga susidomėjome neliečiama tema, nors dabar viena po kitos įvairios institucijos skelbia įžvelgę rimtų pažeidimų, turiu omenyje elektros energijos ir energetikos ūkyje apskritai vykusius dalykus. Bet apie tai kitą kartą.
Geros visiems darbo savaitės pabaigos.

Vilniaus Apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį man ir „Rubicon group“ atstovams tariamojoje mero rinkimų byloje, ir tai jau trečiasis išteisinamasis nuosprendis toje pačioje byloje. Teismas taip pat pripažino, kad duomenys šioje byloje buvo renkami grubiai pažeidžiant galiojančius įstatymus, ką ne kartą esu sakęs ir aš, ir mano advokatai.
Trumpai tariant, teismas netiesiogiai pripažino, kad byla buvo sufabrikuota.
Tikiuosi, kad STT ir Generalinės prokuratūros vadovais įvertins savo pavaldinių veiksmus ir padarys viską, kad daugiau tokių „bylų“ nebūtų sukuriama.
Geros dienos.

Diena ypatinga tuo, kad laukiamas saulės užtemimas, todėl astrologai ir bei įvairūs keistų reiškinių ekspertai pranašauja, jog kils įvairių problemų, sunkumų ir apskritai diena gali būti neeilinė. Galiu pasakyti, kad man ji neeilinė ir be jokių pranašysčių, nes būtent šiandien vyksta vadinamosios mero rinkimų bylos teismo posėdis, kuriame, tikiuosi, bus priimtas nuosprendis.
Kiek vėliau čia rasite mano kalbą teisme ir paskutines naujienas.
Geros dienos.

TEMOS PAPILDYMAS

Tema papildoma tuo metu, kai pradedu sakyti kalbą Vilniaus apygardos teisme.Visą kalbą rasite pagal pačioje pateiktą nuorodą. „Šioje byloje teisėjaujančių teisėjų padėtis yra išties nepavydėtina, nes tenka nagrinėti bylą, kurioje jau ne kartą viešai skelbti nuosprendžiai, maža to, net jiems buvo mėginama daryti spaudimą. Norėčiau padėkoti, kad teisminio tyrimo metu pavyko gauti dar papildomų įrodymų, liudijančių, kad ši byla buvo ir yra politikų bei atskirų STT pareigūnų kūrybos vaisius. Pakartosiu –šią bylą sukūrė politikai ir atskiri STT pareigūnai. Šiame procese paaiškėję nauji faktai tik patvirtina skaudžią tiesą, apie kurią šiandien dauguma atsakingų asmenų vengia kalbėti – specialiųjų tarnybų pareigūnai dalyvauja politikoje, ir yra naudojami politinėse kovose. STT pareigūnai rinkosi politinę valdžią ir vykdė veiklą, kuri nesuderinama su teisingumu, teise, įstatymais bei pamatine vertybe – žmogaus teisėmis . Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros rašte Seimui rašoma: „Šioje baudžiamojoje byloje nėra faktinių duomenų apie tai, kad kokie nors ūkio subjektai vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir/ar pavedimais su Vilniaus miesto meru Artūru Zuoku.“ Ir šiandien vėl pakartosiu, kad mano giliu įsitikinimu, šią bylą pradėjo tuometinis LR prezidentas R.Paksas ir jo aplinkos žmonės, kurie siekė įvykdyti perversmą Vilniaus miesto taryboje bei neleisti susiformuoti jiems neparankiai valdančiai daugumai. „

Kalbos tęsinys: http://www.zuokas.lt/index.php/straipsniai/a.zuoko_kalba_vilniaus_apygardos_teisme/34

Daug pastaruoju metu šnekama apie atsakomybę, tai beveik toks pats populiarus terminas Lietuvos viešajame gyvenime, kaip ir moralė. Tačiau institucija, bene garsiausiai reikalauti atsakomybės iš visų ir už viską, labiausiai tos atsakomybės ir vengia. Turiu omeny žiniasklaidą, kuri apskritai tampa neliečiama, nekritikuojama ir visiškai laisva nuo atsakomybės už savo veiksmus.
Galite matyti atsiprašymus už neteisingą informaciją ar patikslinimus kone kiekviename „The Financial Times“, „The Economist“ ar kitų Vakarų valstybių leidinių numeryje. Stiprūs nebijo prisipažinti klydę ir už tai atsiprašyti, nes jie supranta, kad už tai bus gerbiami. Bet kaip dažnai matote tai Lietuvoje ? Drįstantys pareikalauti neteisingos informacijos faktų, rizikuoja būti apšaukti laisvo žodžio smaugikais ir t.t. Tik ar žodžio laisvė atleidžia nuo atsakomybės.
Dabar prisidengiant žodžio laisve ir naudojantis didžiuliais pinigais, galima pažeminti politiką, sunaikinti konkurento verslą ar pasityčioti iš kažkam neįtinkančio žmogaus. Lietuvoje žiniasklaida tampa viešųjų ryšių karų lauku ir nustoja būti informacijos šaltiniu. Vis daugiau žmonių tai suvokia, nes vis daugiau žmonių savo kailiu patiria nevaržomas žiniasklaidos jėgas.
Taip, mano vardu keliami dešimtys ieškinių įvairioms žiniasklaidos priemonėms. Taip, aš ketinu teismuose ginti savo garbę ir orumą ir ,manau, turįs tokią teisę. Ne, aš neprašau atsiimti pareikštų nuomonių ar pagrįstos kritikos. Ne, aš nesiekiu finansinės naudos. Taip, labiausiai tokiais mano veiksmais piktinasi tie, kurie puikiai suvokia, kad jiems gali tekti kiekvienas žinias pradėti informacijos paneigimais. Taip, darau tai ne tik dėl savęs, bet ir dėl daugybės kitų žmonių, kurie nukentėjo dėl to, kad kažkas už juos galingesnis ar turtingesnis užsakė sužlugdyti turinčius straipsnius ar laidas.
Ne vienas leidinys jau atsiprašė už jų paskelbtą netikslią informaciją ir už tai esu jiems dėkingas. Tokių leidinių redaktoriai ir leidėjai parodė, kad jie yra stiprūs, nes gali pripažinti savo klaidas.
Reliatyvumo teorijos tėvas Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Jeigu faktai neatitinka teorijos, pakeiskite faktus“. Taip jis siūlė mokslininkams, bet tokiu principu šiandien dažnai vadovaujasi Lietuvos žiniasklaida, kurios uždavinys dažnai būna pakeisti faktus taip, kad jie atitiktų užsakovų teoriją.
Žinau, kad manęs daug kas nesupras, bus tokių, kurie tik dar aršiau su manimi kovos, bet siekdamas užkirsti neteisingos informacijos platinimą, siekiu, kad baigtųsi ir tas aktyvus „smegenų plovimas‘, į kurį taip aktyviai įsitraukę žiniasklaidos priemonės.