Kai šis rašinys pasirodys internete, aš jau būsiu pakeliui į Tbilisį. Tai atsakomasis vizitas po Gruzijos sostinės vadovų apsilankymo. Ši kelionė man primena ir korespondento darbą prieš keliolika metų, juolab, kad tiek Gruzijoje, tiek Rusijos vis labiau įtakojamoje Abchazijoje tebėra nemažai nuo to laiko pažįstamų politikų. Todėl šiandien norėčiau pasiūlyti fragmentus iš užrašų apie ano laiko įvykius. Tuometinio Abchazijos ir Gruzijos konflikto atveju žurnalistas iš Lietuvos neišvengiamai turėjo atsidurti gana dviprasmiškoje situacijoje. Mat 1989 metais mūsų žurnalistika anaiptol nebuvo nešališka. Net, priešingai, Atgimimo laikotarpiu manyta, kad žurnalisto patriotiškumas ir pilietiškumas pasireiškia atvirai stojant ginti tiesos, be abejo, vienos tiesos, ir tuomet visai negalvota, kad reikėtų laikytis dabar įsigalėjusio principo atskirti faktą nuo nuomonės. Kilus Gruzijos ir Abchazijos konfliktui, Sąjūdžio Lietuva buvo nusiteikusi palaikyti gruzinus. Gruzijoje kilo tautinio išsilaisvinimo iš sovietų imperijos banga ir, natūralu, kad V.Landsbergio vadovaujamas Sąjūdis palaikė tos šalies Liaudies frontą, kurio vienas lyderių buvo Z.Gamsachurdija. Atrodė, kad Abchazija, siekdama autonomijos nuo Gruzijos, tik griauna vieningą tautų, kovojančių su sovietiniu imperializmu, frontą. Daug kas Lietuvoje netgi manė, kad Abchazijos separatizmas — KGB darbas. Toks požiūris politiškai turbūt buvo kažkiek pagrįstas. Tačiau savo akimis karinius konfliktus regintis žurnalistas neretai gali įsitikinti, kaip išankstinės vertinimų schemos subliūkšta, susidūrus su konkrečia karo realybe. Pirmiausia tai patyriau 1989 metais Abchazijoje, vėliau, 1990-ųjų sausio mėnesį, Azerbaidžane, dar po metų — Irake. Būnant Abchazijoje visai neatrodė, kad abchazai stengiasi padėti imperinėms jėgoms išsaugoti Sovietų Sąjungą ir todėl pakėlė ginklą prieš jiems artimą gruzinų tautą. Jie tiesiog siekė išsaugoti savo tautinį identitetą ir buvo linkę geriau pasirinkti autonominį statusą Rusijos negu Gruzijos sudėtyje. Sužinojau, kad nesantaika tarp šių Užkaukazės tautų turi labai gilias istorines šaknis, tik sovietinė imperija jėga slopindama bet kokius tautinius jausmus ilgus dešimtmečius neleido viešai prasiveržti Abchazijos-Gruzijos konfliktui. Artėjant Sovietų Sąjungos griūčiai Abchazijoje bene anksčiausiai atsivėrė giluminiai konfliktai, kurie XX amžiaus pabaigoje ir sukelia pačius žiauriausius pilietinius karus: krikščionybės ir islamo priešprieša (abchazai — musulmonai, o gruzinai — stačiatikiai), kurią dar sustiprinta istorinis kaimyninių tautų nepasitikėjimas viena kita. Dabar, žinant dar daugiau, gal ir būtų galima spėti, kad tie konfliktai buvo skatinami ir iš šalies. Apie savo pirmąjį reportažą ir nenuspėjamas jo pasekmes rytojaus temoje.