Šį savaitgalį norėčiau papasakoti jums apie tai, apie ką ne vienas manęs yra klausęs daugelį kartų – apie savo patirtį, dirbant karo konfliktų apimtose zonose. Esu sukaupęs nemažai užrašų, tikiuosi, jų fragmentai bus įdomūs ir jums. Šį savaitgalį, apsilankę mano puslapyje, rasite mano pasakojimus apie darbą Abchazijoje, Irake ir Čečėnijoje. Norintys sužinoti, kaip pirmą kartą tapau karo studentu galite atsiversti mano vakar dienos įrašą. 1989 metų liepos mėnesį plykstelėjęs Abchazijos-Gruzijos konfliktas buvo vienas pirmųjų tautinių susidūrimų Sovietų Sąjungoje, bet anaiptol ne pats kruviniausias. Net šiek tiek anksčiau įsižiebė Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Pasinaudojusi pagromų prieš Baku armėnus pretekstu Sovietų Sąjunga įvedė į miestą kariuomenę. Per susidūrimus su gyventojais žuvo daugiau kaip šimtas žmonių. Įvykiai Azerbaidžane žiaurumu ir aukų skaičiumi smarkiai pranoko po metų mūsų šalį ištikusius Sausio 13-osios įvykius, nors, žinoma, tai sunkiai sugretinami dalykai.Aš, tuo metu žurnalistikos specialybės pirmakursis buvau įsidarbinęs Vilniaus universiteto laikraštyje „Universitas Vilnensis“. Išgirdęs apie įvykius Baku, pasiūliau redakcijai pasiųsti mane į komandiruotę į Azerbaidžaną, apmokant tik bilietų lėktuvu kaštus. Taip išvykau į antrąją kelionę į“karštąją zoną“, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, man buvo lemtingai reikšminga.Grįžęs parašiau reportažą „Ką gina tankai Baku gatvėse?“, išpausdintą Universiteto laikraštyje, parengiau reportažą Lietuvos radijui. Tačiau bene svarbiausias mano pasiekimas buvo grynai asmeninis – Baku susipažinau su anglų televizijos Independent Telelvision News (ITN)reporteriais, kurie kiek vėliau atvažiavo atspindėti Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo įvykių. Vilniuje jiems šiek tiek pagelbėjau dirbti, ir jie pakvietė atvykti į ITN biurą Maskvoje ir aptarti mūsų galimą tolesnį bendradarbiavimą.Labai greitai po mūsų išsiskyrimo, 1990 metų pavasaryje kilo ginkluoti tautiniai susidūrimai Pietų Osetijoje. Nedelsdamas nuvykau į Maskvą ir pasisiūliau ITN biurui rengti televizijos reportažus apie osetų ir gruzinų konfliktą. ITN televizija, mažai rengusi užsienio naujienų reportažų, neketino siųsti savo žmonių į Pietų Osetiją, gal todėl labai lengvai sutiko man duoti pusiau profesionalią kamerą, trumpai pamokė,kaip ja naudotis, apmokėjo bilietų į Pietų Osetiją kaštus, skyrė šiek tiek dienpinigių ir… Tapau neetatiniu ITN reporteriu.Profesionaliai filmuoti tuo metu nemokėjau. Tiesiog įjungdavau kamerą ir filmuodavau aplinką, kol baigdavosi kasetė. Vis dėlto ITN mano nufilmuotus reportažus paėmė ir kažkiek panaudojo savo žinių laidose. Pradėjau reguliariai dirbti ITN, po metų — World Television News (WTN) televizijos reporteriu ir rengti reportažus iš „karštųjų zonų“. Dar pirmaisiais, 1990-ais, savo darbo metais antrąjį kartą lankiausi Pietų Osetijoje, vykau į Kalnų Karabachą, kur vis stiprėjo Azerbaidžano ir Armėnijos konfrontacija.1990 metų rudenį pirmąjį kartą nuvykau į Iraką, kur įvykiai vis labiau artino JAV ir sąjungininkų karinį smūgį šiai šaliai. Pakliuvau į Bagdadą turbūt labai netipiškomis žurnalistui aplinkybėmis, kokios turbūt buvo įmanomos tik byrančioje Sovietų Sąjungoje. Mat ITN televizija, kuriai pirmiausia ir pasiūliau savo paslaugas, nebuvo suinteresuota mano darbu Irake. Ten tuo metu jau dirbo jų žurnalistų grupė iš Londono. Tad iš ITN gavau tik videokamerą. Tuomet pasisiūliau“Respublikos“ dienraščiui ir gavau jų korespondento pažymėjimą. Su šiuo dokumentu nuvykau į Irako ambasadą Maskvoje ir paprašiau vizos.Lietuvą tuo metu Irakas laikė tiesiog Sovietų Sąjungos dalimi.Paaiškėjo, kad šios šalies ambasada Maskvoje propagandos sumetimais rengia Sovietų Sąjungos žurnalistų grupės išvyką į Bagdadą. Gavau netik vizą, bet buvau įtrauktas ir į tą grupę. Irakas, priešindamasis Vakarams, siekė panaudoti Rusijos kortą, todėl mes ne tik Sovietų Sąjungos kariniu lėktuvu buvome nuskraidinti į Bagdadą, bet ir nemokamai apgyvendinti prabangiausiame penkių žvaigždučių viešbutyje. Daugiau apie nepakartojamus išgyvenimus Irake papasakosiu rytdienos temoje. Gero jums šeštadienio.