Dar 2009 metais būdamas Seimo nariu siūliau įnicijuoti darbo grupės įkūrimą, kuri kartu su skirtingų sričių ekspertais bei mokslo žmonėmis būtų atlikusi išsamų ir objektyvų tyrimą, kokios priežastys ir sprendimai (įstatymai, nutarimai, institucijų veikimas ar greičiau neveikimas, politinė ar kita įtaka) lėmė 2008 metų finansų krizės  ypač sudėtingas pasekmes Lietuvoje. Dabartinės koalicijos Seime ir Vyriausybės vadovai pradžioje gana entuziastingai palaikė tokią idėją ir siūlymą, ypač tai, kad darbo grupė bus skirta ne kaltųjų paieškai, o tik dalykinei analizei.  Skubiai parengėme Seimo nutarimą, bet staiga didieji koalicijos partneriai konservatoriai įjungė stabdį. Tokia darbo grupė tapo nereikalinga, o gal net pavojinga. Tačiau, kaip eiti pirmyn, jei nežinome, kur ir kodėl esame.

Praėjo treji metai ir daug kas pasikeitė. Lietuvos Respublikos skola ir BVP santykis  2007-siais metais sudarė 16.8%, o 2012 m., ekspertų nuomone,  skolos ir BVP santykis pasieks beveik 50%. Didėjo socialinė gyventojų atskirtis ir skurdo lygis. Socialinės paramos gavėjų skaičius Lietuvoje nuo 2008 metų iki 2012 metų išaugo daugiau nei 6 kartus (2008 m. pašalpas gaudavo daugiau nei 37 tūkstančiai žmonių, dabar – daugiau nei 238 tūkstančiai). Nedarbo lygis siekia apie 15%.

Pagal Statistikos departamento pirminius surašymo duomenis Lietuvoje gyventojų liko apie trys milijonai, dauguma išvykstančiųjų yra jauni, išsilavinę, darbingo amžiaus žmonės (2010 m. 77 proc. emigrantų buvo 15-44 metų). 2011-siais, pagal Europos Komisijos duomenis, Lietuvą apleido 2 proc. šalies gyventojų. Tai sparčiausia emigracija visoje Europos Sąjungoje ir mūsų šalis emigracijos mąstais ES lyderiauja jau antrus metus iš eilės.

Nors Lietuvoje nuo 2008 m. mokesčiai didėjo, bet santykinis surenkamų mokesčių dydis sumažėjo. 2007 m. Lietuvoje  pajamos iš mokesčių siekė beveik 30 proc. nuo BVP, o 2010 m. Lietuvoje pajamos iš mokesčių sumažėjo iki 27.4 proc. nuo BVP ir yra mažiausios ES. Santykinis surenkamų mokesčių dydis sumažėjo nepaisant, kad 2009 m. buvo atsisakyta daugumos PVM lengvatų, o pats PVM mokestis padidintas nuo 18 proc. iki 21 proc. Buvo pakeista gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skaičiavimo tvarka, įvestas privalomas socialinis draudimas, padidinti akcizai degalams, alkoholiui, tabakui, peržiūrėti verslo liudijimai ir t.t. Deja, tik PVM mokestis surenkamas taip, kaip planavo Finansų ministerija. Nepriklausomi ekspertai nurodo, kad šešėlinė ekonomika nuo 2008 metų iki 2011 padidėjo apie 11 proc. nuo BVP ir šiuo metu pagal Lietuvos laisvos rinkos instituto skaičiavimus gali sudaryti apie 25 mlrd.lt., t.y. 29 proc. nuo BVP.

Nors Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama energetinei Lietuvos nepriklausomybei ir kuro konversijai atsisakant dujų bei pereinat prie biokuro, deja, skaičiai rodo ką kita. Lietuvoje tolygiai didėja ir paskutiniais metais tiesiog drąstiškai augo priklausomybė nuo importuojamos energijos ir iškastinio kuro. Iki 2004 m. Lietuva sumokėdavo už energijos importą 1.5-2 mlrd. lt per metus, o dabar už dujas, naftą ir elektrą per metus į užsienį, daugiausiai Rusiją, iškeliauja 8 milijardai litų.

Tai tik keletas skaičių ir faktų, kurie viešai žinomi, tačiau Vyriausybės ir Seimo daugumos tarsi nepastebimi arba nutylimi. Be jokių abejonių, kad yra ir gerų žinių bei įkvepiančių pavyzdžių, bet gal galėtume iš jų daugiau pasimokyti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia gerą dokumentą – Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“, tačiau jokia vizija negali tapti strateginiu įgyvendinimo planu, jei nėra atvirai ir objektyviai įvertinta esama valstybės situacija ir tai nulėmusios priežastys. Ir nėra ko bijoti. Tik atvira diskusija ir profesionali analizė gali šalį nukreipti teisinga kryptimi, ir nesvarbu kas vairuos – kairieji ar dešinieji. Dažnai minime Estiją kaip gerą pavyzdį, o ar bandome pasimokyti iš gerų pavyzdžių, įvertinti kas ir kodėl pas mus ne taip?

Nepavyko prieš trejetą metų suburti ekspertų grupės Seime, todėl judėjimas ir sąjunga „Taip“ imasi iniciatyvos suburti nevyriausybinę ekspertų darbo grupę. Ji  atliks išsamią politinių, ekonominių ir socialinių procesų Lietuvoje analizę, taip pat priimtų įstatymų ekonominę naudą ar atvirkščiai – padarytą žalą. Bandysime įvardinti finansų ir ekonomikos krizės, bedarbystės ir emigracijos priežastis Lietuvoje bei pasiūlysime įmanomas konkrečias priemones ir rekomendacijas problemoms spręsti, taip pat pateiksime prevencinių priemonių sąrašą. Ekspertų grupės išvados ir rekomendacijos po aptarimo su visuomene bus pateiktos Prezidentei, Vyriausybei, Seimui ir visuomenei.

Kviečiu bendradarbiauti skirtingų sričių ekspertus, visuomenės atstovus, kuriems nesvetima bendrojo gėrio ir viešojo intereso sąvoka, o judėjimas ir sąjunga „Taip“ atliks moderatoriaus vaidmenį.

Judėjimas-sąjunga „Taip“ renka ekspertų grupę, kuri atliks išsamią politinių, ekonominių ir socialinių procesų Lietuvoje analizę, nulėmusią 2008 metų finansų krizės pasekmes Lietuvai. Ekspertai įvardins finansų ir ekonomikos krizės, bedarbystės ir emigracijos priežastis bei pasiūlys konkrečias rekomendacijas, prevencines priemones.

“Lietuvos skola ir BVP santykis  2007 m. sudarė 16.8 %, o 2012 m., ekspertų nuomone,  jis pasieks beveik 50 %. Socialinės paramos gavėjų skaičius Lietuvoje nuo 2008 metų išaugo daugiau nei 6 kartus. Nedarbo lygis siekia apie 15%. Lietuvoje gyventojų liko apie trys milijonai, dauguma išvykstančiųjų yra jauni, išsilavinę, darbingo amžiaus žmonės. Tai tik keli labai liūdni faktai, o šalyje dar niekas taip ir neatliko išsamios ir objektyvios analizės, kas tai nulėmė, kokie buvo priimti netinkami įstatymai ar sprendimai“, – sako judėjimo-sąjungos „Taip“ pirmininkas Artūras Zuokas. Plačiau…

Skubotos mokesčių reformos ir viešojoje erdvėje įsivyravusio chaoso metu nori nenori teko prisiminti vieną valdančiosios koalicijos dar 2008 m. po naktinės mokesčių reformos duotą pažadą – iki 2009 m. liepos 1 d. parengti ilgalaikę ir gerai išdiskutuotą mokesčių reformą. Deja, per trejus valdymo metus tai nesugebėta įgyvendinti, todėl sunku tikėtis brandžių ir kokybiškų sprendimų šiandien. Bet konservatoriai ir liberalai vėl lipa ant to paties grėblio – naktinės reformos Nr.2. Plačiau…

Dėl Vyriausybės piktybinio kenkimo sostinei vilniečių interesus ginsime teisme

Gerb. Premjere, noriu viešai išsakyti argumentus, kad Lietuvos ir ypač Vilniaus gyventojai žinotų, kad dar nebuvo tokios valdžios, kuri taip nemylėtų Lietuvos sostinės.

Premjere, per laikotarpį, kai Jūs pradėjote vadovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o Jūsų partijos atstovai Vilniaus miestui, savivaldybės skolos ir finansiniai įsipareigojimai padidėjo puse milijardo litų (pridedu grafiką).

Vilniuje asmenų, gaunančių socialines pašalpas, skaičius padidėjo daugiau nei 10 kartų (nuo 4313 (2008 metais) iki 45051 (2010 metais). Iš viso Vilniuje šiuo metu įvairiausias socialines išmokas ir finansinę paramą gauna beveik  100 tūkstančių vilniečių, kai dar 2008 metais tokių buvo tik 18 tūkstančių. Plačiau…

Mūsų partijos esminė nuostata – atsakingas liberalizmas ir krikščioniškos vertybės.

,,Laisvė ir atsakomybė – tai dvi vienos monetos pusės. Tai vienintelė tvirta valiuta “, –  knygos apie ,,Pasaulinę etiką ir atsakomybę’’ pratarmėje sakė seras Yehudi Menuchinas. Šią knygą rekomenduojame perskaityti visiems. Ne euras išgelbės Lietuvą, o kita, daug stipresnė ir stabilesnė – laisvės ir atsakomybės valiuta. Liberalizmo XXI amžiuje kelias: nuo abejingos ir savanaudiškos laisvės – prie dalyvavimo laisvės. Atsakingas liberalizmas – tai pati vaisingiausia liberalizmo šaka, išaugusi ant krikščionybės medžio.

Mes atsiribojame nuo liberalų, kurie šalia laisvės užmiršo atsakomybę ir pareigą.

Plačiau…