Kiek politiko palte kišenių?

2010 - 02 - 8

Jungtinių Valstijų dienraštis „USA TODAY“ skelbia, kad kišenių skaičius – begalinis. Nors politinių partijų ir rinkimų kampanijų rėmimo problema seniai išspręsta, ir už Atlanto gyvai diskutuojama, ar nevertėtų susirūpinti galima neleistina lobistų (juos įdarbina verslo kompanijos ir interesų grupės) įtaka įstatymų leidėjams. 

Skirtingai nei Lietuvoje, Amerikoje draudžiama politikus remti tiesiogiai, tačiau milijonus dolerių galima skirti su senatoriais ir kongresmenais susijusioms nevyriausybinėms organizacijoms. Prieš porą metų visgi įsigaliojo taisyklės, pagal kurias reikia deklaruoti lobistines išlaidas. Minėtasis „USA TODAY“ atliko tyrimą, kurio rezultatai leidžia įtarti, kad ir JAV lobizmo sistema gali turėti ydų ir neužtikrina įstatymų leidėjų veiksmų laisvės nuo lobistų interesų. Lobistų išlaidos per metus pagal minėtą tyrimą siekia  šimtus milijonų dolerių.

Plačiau…

Geresnis Seimas, skaidresnės partijos -pirmas žingsnis

2010 - 02 - 4

Po šiuo metu aptarinėjamo kyšininkavimo skandalo Sveikatos ministerijoje pats laikas vėl priminti, kad kovojant su pasekmėmis, korupcijos ir kyšininkavimo priežasčių neišnaikinsime. Pats laikas vėl priminti valstybės vadovams, kad yra būtina radikaliai keisti politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo tvarką. Nuo kalbų apie kovą su korupcija pereiti prie veiksmų. Sutikite, keista matyti, kai, pavyzdžiui, kelininkų ar farmacininkų parama politinių partijų programoms kinta kartu su besikeičiančių ministrų partine priklausomybe.

Dar aš asmeniškai 2006 metais parengiau, o LiCS įregistravo Seime įstatymų pataisas, kurios iš esmės keistų politinių partijų finansavimo tvarką ir priverstų politikus nusisukti nuo finansinių rėmėjų bei atsisukti į rinkėjus. Šie nauji politinių partijų finansavimo principai buvo pristatyti tuometiniam Prezidentui, visų politinių partijų vadovams ir ES kovos su korupcija institucijų atstovams, kurie man pasakė: ,,Jei Lietuvoje šis modelis būtų įgyvendintas, tai galėtumėte šią gerą praktiką eksportuoti į kitas ES valstybes”. Gaila, bet nei praėjusios kadencijos, nei šios kadencijos Seimas iki šiol nesiryžo ryžtingiems sprendimams, kurie pakeistų šiuo metu egzistuojančią politinių partijų finansavimo tvarką. Kiekvienas sąžiningas politikas pripažintų, kad partijų ir rinkimų finansavimas balansuoja ties įstatymų riba, o dažnai ir už jos.

Plačiau…

Mere, į sniego valymo talką kvieskite Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministrus

2010 - 02 - 2

Ši žiema graži kaip niekad. Daug sniego, o šaltukas rimtai išbandė pastarųjų metų statybų kokybę. Šalia grožio, kurį tikrai turime pastebėti, deja, daug ir rūpesčių.  Vilniaus miesto gatvėse kaip niekad daug sniego, o ir sinoptikų prognozės sniego žada tik daugiau. Eismo salygos nepavydėtinos, parkuotis sudėtinga, visuomeninis trasportas vėluoja, o žmonės priversti klampoti per sniego pusnis. Gamtos stichiją suvaldyti nėra lengva ir tai nėra pigu. Tačiau, ar viskas, ką galime padaryti, jau padaryta. Pats prisimenu, kaip tai nėra lengva, o kokybei ribų nėra.

Plačiau…

Kazino į kaimus

2010 - 02 - 1

Dar nuo praėjusių metų Seime skirtingos darbo grupės rengia Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis būtų peržiūrėtos ir patobulintos dabar egzistuojančios kazino, lošimų automatų, loterijų bei lažybų verslo sąlygos. Idėjų daug ir skirtingų, o kai nėra aiškios azartinių lošimų strategijos, interesų grupėms sudėtinga apginti savo verslo lauką ir suprasti dažnai besikeičiančias nuotaikas Seime ir Vyriausybėje.

Azartinių lošimų industrija išaugo iki rimtos ūkio šakos, kurios apyvarta per 2008 metus išaugo iki 250 milijonų litų, ir ją aptarnavo beveik trys tūkstančiai darbuotojų. Suprantama, 2009 metų krizė ženkliai palietė ir azartinių lošimų verslą. Tačiau tuo pačiu išryškėjo ir sisteminės bėdos dėl netobulų įstatymų ar siauro požiūrio lobizmo.

Valstybės azartinių lošimų strategijos kaip nebuvo, taip ir iki šiol nėra. Pradeda ryškėti socialinės prasilošusiųjų problemos: šiuo metu Lietuvoje yra beveik 1000 asmenų, kurie patys kreipėsi su prašymu apriboti galimybę lankytis lošimo vietose. Ir šis skaičius toliau auga.

Plačiau…

Pasaulio bėdos ir viltys

2010 - 01 - 30

 ,,A little book of Hope‘‘ (maža knygelė apie viltį). Knygoje surinkta informacija apie pasaulinės reikšmės problemas ir viltis, kad jos gali būti išspręstos. Skaitant kai kuriuos faktus galima suprasti ,,antiglobalistų‘‘ veiksmus prieš Pasaulinę prekybos organizaciją. Kartu tai geras priminimas, kaip dažnai mes negalvojame apie gamtą bei ką paliksime kitoms kartoms. Geresnės diskusijos sumetimais, šią informaciją pateiksiu blokais: Apie transportą: -automobiliai pasaulyje sunaudoja per dieną aštuonis milijonus barelių naftos, taip pat išmeta ketvirtadalį teršalų …. ; -automobilio gamybos procesas sukuria teršalų ir šiukšlių daugiau nei per metus jį naudojant, tai 29 tonos teršalų už kiekvieną pagaminto automobilio toną. Šį pramonės šaka sunaudoja ypač daug resursų, lyginant su kitomis, pvz: 20 proc. pasaulio plieno, 50 proc. lydinių ir 60 proc. ; -JAV automobilių avarijose žuvo šešis kartus daugiau žmonių nei mūšiuose per paskutinį šimtą metų. 250 tūkstančių sužeistų žmonių per pastaruosius šimtą metų. -Per naktį, kol miegame 40 tūkstančių naujų automobilių nurieda nuo gamyklos konvejerio Amerikoje. O kur dar Europa, Kinija, Japonija, Rusija ir kiti gamintojai. -Šiuo metu pasaulyje yra registruota virš pusės milijardo automobilių, o pagal prognozes iki 2020 metų automobilių žemėje bus milijardas. Įsivaizduokite kiek jiems reikia vietos, kuri bus atimta iš žmogaus – parkavimas, keliai, perdirbimas ir t.t. Tačiau yra ir gerų ženklų , pvz: Curitibos miestas Brazilijoje, kuriame gyvena 2 milijonai žmonių, o automobilių yra tik 500 tūkstančių. Mieste gerai veikia visuomeninis transportas, kuriuo kasdien naudojasi 1.3 mln. keleivių.